03/01/2017

meile

Neseniai teko dalyvauti viename pokalbyje, kurio metu išsakyta gan įdomi mintis: „PASITIKĖK, bet vis vien PATIKRINK“. Nors kalbama buvo apie vaikus, jų auklėjimą, priežiūrą, bet ši citata man pasirodė labai tinkama praktiškai visiems gyvenimo atvejams.

Myli/Pasitiki savo vyru/žmona – bet – patikrink. Myli/Pasitiki savo vaikais – bet – patikrink. Draugai? Patikrink! Keistai atrodantis kaimynas? Patikrink! Sąrašą galima tęsti iki stogo nuvažiavimo, todėl jo nebeplėsiu. Man pasirodė įdomi apskritai pasitikėjimo idėja. Ar tai tikrai yra pasitikėjimas, jei tau reikia tikrinti? Ką tikrinti? Kodėl tikrinti? Ką tikiesi gauti patikrinęs?

Tikrinimas jau yra nepasitikėjimas. Su tokiais „bet“ mes vedame save į pražūtį, savo santykius metam į bedugnę. Kodėl neleidžiame sau tiesiog pasitikėti, tiesiog mylėti. Jei leistume sau mylėti ir pasitikėti 120 procentų, tada tikrai nebereikėtų nieko tikrinti, nes viskas būtų atvira, visos kortos jums būtų atverstos. Įsivaizduodami, kad dalinis pasitikėjimas yra pilnutinis pasitikėjimas, mes patys sau kertame šaknis, kertame pagrindą po kojomis arba liekame stovėti ant vienos kojos, kai galėtume be jokio apsisunkimo tvirtai įsikibti į žemę.

Kaip dažnai santykiuose poros tikrina vienos kitų telefonus, elektroninius paštus, slepia slaptažodžius vienos nuo kitų, lyg norėtų išsaugoti savo paslaptingumą, lyg norėtų parodyti savo nevaržomą laisvę jau patys ją suvaržę. Sakysite, kad buvote išduotas, nuviltas, apgautas, todėl tikrinate, bet gal todėl ir patyrėte šias pamokas, kad išmoktumėte pasitikėti. O kai jautėtės nusivylęs santykyje, ar pažiūrėjote į save? Ar pavyko pamatyti, kad kitas žmogus yra tik jūsų paties atspindys/veidrodis?

Čia ir prasideda pasitikėjimas „viena koja“. Leisiu kitam žmogui būti, bet ir neleisiu. Viską stebėsiu arba slėpsiu, kad bent kažkiek kitam suklydus galėčiau ištarti tuos širdį glostančius žodžius: “Žinojau, kad turi, ką slėpti”, “Jaučiu, kad reikia tikrinti”.

O paimkite ir pamėginkite nebeslėpti nieko nuo kito, artimo žmogaus. Pastebėkite, kas įvyks. Turiu jus nuvilti, deja, jūsų paštas taps niekam neįdomus, telefonas,asmeniniai pokalbiai, gyvenimas taip pat. Pasirodo atviras nuogumas tik laikinas ir greitai atsibostantis žaisliukas.

Leiskite sau bent pabandyti grynąjį, dvikojį pasitikėjimą ir tokia pat meilę. Bent savaitę, bent mėnesį nieko netikrinti. Nei mylimų žmonių, nei kolegų, nei kaimynų, tiesiog juos priimkite. Priimkite per meilės akinius, meilės ausis ir stebėkite, kas vyksta, kas pasileidžia, kas jumyse kyla ar kaip reaguoja šalia esantis žmogus. Atsipalaiduokite buvime kartu. Pailsėkite nuo pykčio ir konfliktų.  Eksperimentuokite su savimi ir savo nesuvaržyta laisve. Eksperimentą darykite tyliai su savimi…. Leiskite sau išmylėti – išjausti kitą žmogų visa savo esybe ir jei reikės, paleisti – visa savo esybe…

Tik tada galėsite stovėti ant bedugnės krašto ir matyti nesibaigiantį dugną.