Prasidėjo adventas – 4 savaitės iki Kalėdų. Daugelis tikrai žinome, kad tai rimties, susikaupimo ir ramybės metas. Atkeliavusi žiema mus nuteikia ramybei, pajaučiame energijos stygių savo kūnuose. Atrodo, kad pati gamta mums praneša, kad laikas sustoti, niekur nebeskubėti ir atsigręžti į save.
 
Bėda, kad mes užuot paisę gamtos dėsnių, bandome išlikti tokie pat darbingi, energingi ir aktyvus, kaip šiltuoju sezono metu. Pažiūrėję į gamtą, pamatysite, kad viskas aplink žiemoja, medžiai numeta lapus – jokio judėjimo, visiška tyla, dalis gyvūnijos miega, paukščiai pasitraukia, net dienos nustoja trumpėti, o naktys ilgėti.
 
Liekame tik mes – triukšminguose prekybos centruose, nešini pilnais maišais nuovargio. Pamiršę visas Advento prasmes, susikaupimą ir atsigręžimą į save bei tikrąjį atsigręžimą į artimą.
 
Pakalbėkime apie Meilę
 
Advento metu mes ruošiamės Kristaus gimimo paminėjimui, t.y. Šv. Kalėdoms. Pagal Antropoteosfijos mokslą, Kristus yra Meilės spindulio atstovas. Su jo atėjimo tars įvyko meilės Renesansas, pamatėme kitokią,- dievišką meilę, besąlyginį atsidavimą. Supratus Kristaus gimimo esmę ir jo nešamą žinią, galime sakyti, kad mes per Šv. Kalėdas švenčiame pačią tikriausią Meilės šventę.
Čia kalbu ne apie Valentino dieną. Kalbu apie meilę, kurią šiuo metu mes galime parodyti sau, savo artimiesiems bei puikią galimybę padėkoti.
 
Padėkoti visiems žmonėms, kurie buvo su mumis per šiuos metus, kentė mūsų pakilimus ir nuopolius, padėkoti gyvenimui už galimybes ir pamokas, padėkoti sau už silpnumą ir stiprybę. Kiekvienas manau tikrai turime už ką padėkoti.
 
Grįžtant prie meilės temos. Visą gruodį ruošiamės Kalėdoms, perkame dovanas, švariname ir puošiame namus, tačiau ar tikrai iki blizgesio išgramdyti kambariai ir materialiomis dovanomis apipilti artimieji per tai pajus mūsų nešamą meilę? Ar mes patys per tai pajusime meilę sau?
 
Nesiūlau atsisakyti tvarkos ar dovanų, siūlau, nebetelkti viso dėmesio tik į tai. Geriau tais ilgais ir tamsiais vakarais prisėskime pabendrauti su artimais žmonėmis, parašykime jiems bent trumpas žinutes, paklauskime kaip jie laikosi, pabendraukime.
 
Draugystė su savimi
 
Šį ypatingą Advento metą sustokime. Sustokime savo mintyse, pokalbiuose, paklausykime savęs. To savęs, kuris yra už mūsų minčių, jausmų ir skriejančio gyvenimo.
  • Mažiau reikalaukime iš savęs – daugiau duokime.
  • Pailsėkime – nuo reikalavimų iš savęs, nuo kompleksų ir baimių. Kurį laiką padėkime juos į šalį.
  • Susitaikykime su savimi. Atleiskime sau už blogas emocijas, neįvykdytus planus ir visą netobulumą.
  • Dėkojimas. Kiekvieną vakarą padėkokime sau. Nesvarbu, kokia buvo diena – gera, bloga, nuobodi. Dėkokime už viską sau, gyvenimui, žmonėms, mokytojams ir pačiai meilei, kad ji visada su mumis.
  • Nurimkime. Leiskime sau bent kartą per dieną, bent 20-30 minučių užsiimti tuo, ko nori mūsų širdis. Tapyba, šokiu, meditacija, laiškų rašymu, skaitymu, pasivaikščiojimu. Ir jokio savęs skriaudimo mintimis, kad galėčiau nuveikti kažką naudingesnio. Tai yra geriausia, ką tuo metu galite duoti sau.
  • Skirkime dėmesio artimiesiems. Paklauskime, kas gero įvyko jų gyvenime per šiuos metus, ką išmoko, suprato. Pakalbėkime teigiamomis temomis.
Paverskime Šv. Kalėdas ir pasiruošimą joms tikra Meilės švente, nuoširdžios, rūpestingos, kupiną atjautos ir gerumo. Pastebėkime žmones aplink mus, pajauskime juos ir pamatykime, ko tiems žmonėms iš tikrųjų reikia. Galbūt jiems reikia meilės ir šilumos dovanų.
 
Kaip mama laukianti vaikelio, veikia, gyvena, daro, bet viduje išlaiko visišką rimtį prieš artėjančią šventę. Būkime ir mes tokie, energingi,aktyvūs, bet viduje palaikykime šventą ramybę. Dar turime 3 neskubėjimo savaites. Nurimkime.