Prasidėjo adventas – 4 savaitės iki Kalėdų. Daugelis tikrai žinome, kad tai rimties, susikaupimo ir ramybės metas. Atkeliavusi žiema mus nuteikia ramybei, pajaučiame energijos stygių savo kūnuose. Atrodo, kad pati gamta mums praneša, kad laikas sustoti, niekur nebeskubėti ir atsigręžti į save.
Bėda, kad mes užuot paisę gamtos dėsnių, bandome išlikti tokie pat darbingi, energingi ir aktyvus, kaip šiltuoju sezono metu. Pažiūrėję į gamtą, pamatysite, kad viskas aplink žiemoja, medžiai numeta lapus – jokio judėjimo, visiška tyla, dalis gyvūnijos miega, paukščiai pasitraukia, net dienos nustoja trumpėti, o naktys ilgėti.
Liekame tik mes – triukšminguose prekybos centruose, nešini pilnais maišais nuovargio. Pamiršę visas Advento prasmes, susikaupimą ir atsigręžimą į save bei tikrąjį atsigręžimą į artimą.
Pakalbėkime apie Meilę
Advento metu mes ruošiamės Kristaus gimimo paminėjimui, t.y. Šv. Kalėdoms. Pagal Antropoteosfijos mokslą, Kristus yra Meilės spindulio atstovas. Su jo atėjimo tars įvyko meilės Renesansas, pamatėme kitokią,- dievišką meilę, besąlyginį atsidavimą. Supratus Kristaus gimimo esmę ir jo nešamą žinią, galime sakyti, kad mes per Šv. Kalėdas švenčiame pačią tikriausią Meilės šventę.